Heim arrow Um flogaveiki arrow Spurningar & svör
Um flogaveiki
Hvaš er flogaveiki ?
Börn & flogaveiki
Greinar
Fyrsta hjįlp viš flogum
Mešferš
Daglegt lķf
Spurningar & svör
Spurningar & svör   Prenta  Senda 


Grundvallaratriši varšandi skilning į ešli flogaveiki eru žekking į žvķ sem gerist ķ heilanum viš flog, hvers vegna sumir fį flog en ašrir ekki og loks hvaš veldur žvķ hvenęr flog kvikna. Viš sjśkdómsgreiningu vakna aš vonum margar spurningar. Vonandi finnur žś į heimasķšu okkar svör viš žķnum spurningum.

Hér gefur aš lķta nokkrar algengar spurningar um flogaveiki. Veldu žér einhverja spurningu og skošašu svariš. Ef žś ert meš spurningu sem žś vilt fį svar viš er velkomiš aš hafa samband viš okkur og viš munum leitast viš aš svara žér eins og kostur er. Žś getur sent okkur bréf, tölvupóst į lauf@vortex.is, eša hringt į skrifstofuna.

Hvaš er flogaveiki?
Flogaveiki er heiti yfir skyndilega tķmabundna truflun ķ rafkerfi heilans sem hęttir nįnast alltaf af sjįlfu sér. Žessi truflun hefur ķ för meš sér margvķsleg einkenni og žegar hśn hefur tilhneigingu til žess aš koma fyrir aftur er sagt aš fólk sé meš flogaveiki. Flogaveiki er einkenni um sjśkdóm eša starfstruflun ķ heilanum. Flog geta žannig veriš fylgifiskur żmissa heilasjśkdóma, tilkomin vegna höfušįverka eša um mešfęddan veikleika getur veriš aš ręša. Sami einstaklingurinn getur haft fleiri en eina tegund floga.

Efst į sķšu

Af hverju fį sumir flogaveiki?
Ķ meira en helmingi tilvika finnst engin orsök. Stundum eru ekki neinir undirliggjandi sjśkdómar né heilaskemmdir sem orsaka žaš aš flog byrja. Žį er sagt aš flogaveikin sé sjįlfvakin, ž.e.a.s orsökin er óžekkt en tengist lķklega erfšažįttum. Stundum er hęgt aš finna einhverjar orsakir og geta žęr tengst höfušįverkum, heilablóšfalli, sżkingum ķ heila ž.e. heilahimnabólgu eša heilabólgum og mešfęddum galla ķ heila. Ašrar sjaldgęfari įstęšur eru heilaęxli og erfšabundnar ašstęšur. Hęgt er aš segja aš allt sem skemmir eša sęrir heilann getur orsakaš flogaveiki. Ķ žeim tilvikum į flogaveikin sér vefręna orsök sem tengist hinum undirliggjandi sjśkdómi ž.e.a.s. sjśkdómsvakin flogaveiki.

Efst į sķšu

Erfist flogaveiki?
Ķ mörgum tilvikum er ekki žekkt fjölskyldusaga um flogaveiki. Samt sem įšur viršist vera aš įkvešnar tegundir flogaveiki séu algengari ķ sumum fjölskyldum. Ķ nżlegum rannsóknum hefur komiš ķ ljós aš hęgt er aš tengja sumar tegundir flogaveiki viš įkvešin gen. Til dęmis er Juvenile Myoclonic flogaveiki tengd geni sem hefur tekist aš stašsetja į litningi 6. En žaš er mögulegt aš erfa žetta gen įn žess aš fį flogaveiki. Žannig aš žrįtt fyrir aš geniš erfist veršur žaš ekki alltaf til žess aš viškomandi manneskja fįi flogaveiki.

Efst į sķšu

Er flogaveiki einhvertķmann smitandi?
Nei, žaš er engin hętta į žvķ aš mašur geti smitast af flogaveiki af annarri manneskju.

Efst į sķšu

Hvaš er flog?
Heilinn er megin stjórnstöš lķkamans. Hann er saman settur af milljónum taugafruma eša heilafruma sem eiga ķ stöšugum samskiptum, senda boš eša taka viš bošum sem gerir lķkama okkar fęrt aš starfa. Ef ešlileg starfsemi einhverra žessara heilafrumna raskast geta skilabošin truflast žannig aš žau verši misskilin į einhvern hįtt sem orsakar einhverskonar flog. Gerš floganna fer eftir žvķ hvar ķ heilanum ešlileg samskipti truflast. Žaš eru margar ólķkar geršir floga til og er žeim vanalega skipt ķ tvo megin flokka; altęk flog og stašbundin flog. Įhrif žess aš vera meš flogaveiki eru einstaklingsbundin og hįš mörgum žįttum, fyrir flesta hefur flogaveikin einungis įhrif į lķf žeirra ķ stuttan tķma en fyrir ašra geta afleišingar hennar veriš langvinnar og erfišar.

Efst į sķšu

Hvaš er krampaflog?
Krampaflog er stórt krampakennt flog. Flestum dettur žessi tegund floga ķ hug žegar minnst er į flogaveiki. Hér įšur og fyrr var krampaflog kallaš grand-mal sem er franska og žżšir meiri hįttar sjśkdómur. Žaš sem gerist ķ krampaflogi er aš skyndilega veršur allur heilinn fyrir truflun, viškomandi missir samstundis mešvitund og fellur til jaršar. Stundum getur heyrst hįvęrt óp og stafar žaš af vöšvasamdrętti ķ lungum sem žrżstir loftinu śt. Lķkaminn stķfnar ķ stutta stund og sķšan fara kippir um lķkamann. Öndun getur veriš grunn og jafnvel stoppaš ķ augnablik žaš gerir žaš aš verkum aš hśšin veršur stundum blįleit. Munnvatn getur vętlaš śr munni og stundum tęmist žvagblašra og ristill vegna vöšvasamdrįttar. Kippirnir ganga yfirleitt yfir og flogiš tekur enda innan nokkra mķnśtna. Į mešan viškomandi er aš komast til mešvitundar getur hann veriš ruglašur og syfjašur en margir eru fęrir um aš taka aftur upp žrįšinn žar sem frį var horfiš eftir aš hafa hvķlt sig smį stund.

Efst į sķšu

Hvaš er störuflog?
Žessi flog vara stutt, oft nokkrar sekśndur. Viškomandi missir mešvitund įn žess aš detta. Starir fram fyrir sig, sjįöldur vķkka. Sķšan kemst hann til mešvitundar į nż og tekur žį gjarnan upp fyrri išju eins og ekkert hafi ķ skorist.

Efst į sķšu

Hvaš eru stašbundin flog?
Žessi gerš floga er algengust, u.ž.b. 60% allrar flogaveiki į sér stašbundin upptök ķ vissum svęšum heilans. Stundum sést ör eša meinsemd ķ heilavefnum į sneišmynd. Ķ öšrum tilvikum er sneišmynd ešlileg en heilarit getur sżnt óešlilegar bylgjur į įkvešnum svęšum heilans. Žessum geršum floga er gjarnan skipt ķ žrennt:
  1. Einföld stašbundin flog. Ķ žessum flogum tapast mešvitund ekki. Žau voru įšur kölluš įra eša višvörun. Įran getur endurspeglaš uppruna floganna žaš er aš segja ef truflun er fyrst į svęši sjónar koma fram sjóntruflanir, verši hśn į svęši lyktar eša bragšskyns framkallast vont bragš eša lykt. Ef truflunin veršur į svęši skynjunar eša hreyfistżringar įkvešins lķkamshluta framkallast nįladofi eša kippir ķ žeim hluta. Stundum er įran ķ fomi gešręnna breytinga s.s. gleši, reiši eša hręšslutilfinningar.
  2. Fjölžętt stašbundin flog. Žessi tegund floga kallast rįšvilluflog. Mešvitund tapast aš hluta eša alveg. Viškomandi getur skynjaš umhverfiš aš einhverju leyti og man stundum eitthvaš śr köstunum en mešvitund er aldrei heil. Flogin geta byrjaš sem įra en žróast sķšan ķ rįšvilluflog. Einkennin eru margvķsleg. Fólk sem fęr žessi flog upplifir żmislegt, žaš getur fengiš sjón- og heyrnarofskynjanir, sumum lķšur lķkt og ķ draumi, žeir geta fyllst óraunveruleikakennd, fundist žeir lyftast upp og jafnvel sjį sjįlfa sig ofan frį. Žeir geta rekiš upp hljóš, smjattaš, fitlaš viš klęši sķn og jafnvel afklęšst. Lķkt og ķ transi geta žeir vašiš śt į götu, gengiš um langtķmum saman įn žess aš vita af sér, gengiš ķ hringi og framkvęmt ótrślegustu hluti įn žess aš hafa hugmynd um žaš sjįlfir. Minniš getur tapast į tķmabilum bęši fyrir og eftir flogiš.
  3. Stašbundin flog sem verša altęk flog. Žessi flog geta byrjaš sem einföld eša fjölžętt stašbundin flog en breišast sķšan śt til alls heilans. Sé śtbreišslan mjög hröš koma ekki fram einkenni um įru eša rįšvilluflog. Einkenni geta veriš mismunandi. Viškomandi getur stķfnaš upp skyndilega og dottiš įn žess aš fį kippi ķ śtlimi eša žeir fį kippi ķ kjölfariš. Sumir missa skyndilega allan mįtt śr lķkamanum og detta nišur. Oft verša meišsl ķ slķkum köstum. Žeir geta hętt aš anda viš žessar ašstęšur, blįnaš upp, misst žvag eša hęgšir og bitiš sig ķ tunguna.


Efst į sķšu

Hvaš er altękt flog?
Altęk flog frį upphafi eru allt aš 40% allrar flogaveiki. Enginn fyrirboši er aš flogunum žvķ allur heilinn veršur fyrir truflun ķ einu. Undantekningarlaust missir viškomandi mešvitund. Krampaflog og störuflog eru dęmi um altęk flog.

Efst į sķšu

Geta allir fengiš flogaveiki?
Jį, flogaveiki er ekki eitthvaš sem sumir eru fęddir meš. Flestir žeirra sem greinast meš flogaveiki fį sitt fyrsta kast fyrir 20 įra aldur. Hinir upplifa sitt fyrsta kast sķšar į ęvinni.

Efst į sķšu

Er óhętt aš stunda kynlķf?
Jį, žaš er engin sérstök hętta į žvķ aš fį flog vegna kynlķfsathafna. Konur verša aš athuga aš sum lyf viš flogaveiki hraša nišurbroti getnašarvarnarpillunnar ķ lifrinni og žvķ getur virkni hennar minnkaš. Mikilvęgt er aš ręša žetta viš lękni sinn til aš koma megi ķ veg fyrir ótķmabęra žungun.

Efst į sķšu

Hvernig lżsir žaš sér aš fį flogakast?
Flogaveiki er breiš skilgreining į margvķslegum flogum. Žannig aš flog og lķšan ķ tengslum viš žau getur veriš mjög ólķk. Algengar tilfinningar sem tengjast flogum fela ķ sér óöryggi, ótta, lķkamlega og andlega žreytu, rugl og minnistap. Sumar tegundir floga geta framkallaš sjón- og heyrnręn fyrirbęri mešan ašrar fela ķ sér skynjunarleysi. Ef mešvitundarleysi fylgir flogaköstunum fylgir einnig ķ flestum tilvikum tilfinningaleysi. Margt fólk upplifir einnig fyrirboša eša įru įšur.

Efst į sķšu

Er hęgt aš lęknast?
Žvķ mišur er fullkomin lękning į flogaveiki ekki möguleg mišaš viš nśverandi žekkingu nema ķ mjög fįum undantekninga tilvikum žar sem hęgt hefur veriš aš fara ķ heilaskuršašgerš. En žaš er mögulegt aš hafa stjórn į henni hjį flestum meš réttum lyfjum. Um žaš bil helmingur getur losnaš viš aš taka lyfin eftir aš hafa veriš flogalaus ķ nokkur įr. Sumir žurfa aš taka lyf alla ęvi jafnvel žó viškomandi fįi aldrei flog.

Efst į sķšu

Hvaš eru ungbarnakippir?
Ungbarnakippir eru tiltölulega sjaldgęfir og hafa nęr eingöngu įhrif į mjög ung börn. Einkenni žeirra eru aš barniš gęti virst óttaslegiš eša eins og žaš hafi verk. Žaš dregur fęturnar upp aš maga eša kastar höfšinu fram og réttir hendurnar upp ķ loft. Skjót greining og mešferš gefa mesta möguleika į aš fyrirbyggja greindarskeršingu sem stundum fylgir žessari sérstöku tegund flogaveiki.

Efst į sķšu

Hvaš orsakar flogaveiki?
Orsakir flogaveiki eru afar margvķslegar og hjį 40% einstaklinga meš flogaveiki finnast engar. Žar sem įstęšur finnast mį flokka žęr į eftirfarandi hįtt:
  1. Erfšasjśkdómar s.s. tuberous sclerosis (hnśšarhersli), neurofibromatosis (tauga- og bandvefsęxli) og żmsir ašrir sjśkdóma. Flogažröskuldurinn tengist vafalķtiš erfšažįttum en hver sem er getur fengiš flog sé įreitiš nógu sterkt menn eru ašeins misnęmir.
  2. Óešlilegur heilažroski: Margvķslegar truflanir į žróun heilans vegna vandamįla tengdum fęšingu eša mešgöngu geta valdiš flogaveiki.
  3. Skemmdir į heilavef; s.s. žęr sem koma fram viš ęxlisvöxt eša žegar heilaęxli eru fjarlęgš, höfušįverka, heilablóšföll, heilablęšingar, sżkingar ķ heila og bólgusjśkdómar ķ heila. Slķkar skemmdir geta orsakaš flogaveiki mörgum įrum eftir aš žęr uršu til.
  4. Efnaskiptatruflanir ķ ungbörnum geta valdiš sveiflum ķ blóšsamsetningu żmissa efna. Einnig geta truflanir af völdum lyfja, lifrar- eša nżrnabilunar, vegna skorts į įkvešnum efnahvötum eša truflana ķ bošskiptakerfum taugafrumanna valdiš flogum.
  5. Hrörnunarsjśkdómar s.s. Alzheimer sjśkdómur getur lżst sér m.a. ķ fękkun taugafruma ķ heila og flogum.
  6. Langvinnar sżkingar ķ heila, s.s. veirusżkingar sem valda hęgfara heilaskemmdum og heilarżrnun. Mį žar nefna Creutzfeld-Jakobs sjśkdóm og eyšni. Snķkilsżkingar ķ heila t.d. af völdum spóluorms og sulls getur lķka orsakaš flogaveiki.


Mį fólk meš flogaveiki keyra bķl?
Allir sem sękja um ökuskķrteini žurfa aš svara hvort žeir eru flogaveikir eša ekki. Ef umsękjandi er meš flogaveiki byggist leyfisveitingin į lęknisfręšilegu mati. Sjį akstur.

Efst į sķšu

Hvaš getur komiš flogakasti af staš?
Žaš er mjög einstaklingsbundiš hvaš veldur flogaköstum. Žó er žekkt aš žreyta og svefnleysi getur aukiš hęttu į flogakasti og stundum aukast flog kvenna ķ tengslum viš hormónabreytingar ķ tķšahringnum. Margir geta tengt flog viš įkvešin įreiti og ķ sjaldgęfum tilvikum žarf įkvešiš įreiti til aš framkalla flog, t.d. įreiti frį blikkandi ljósi eša tölvuskermi.

Efst į sķšu

Eru lyfin skašleg?
Flogaveikilyf eru gefin til aš kom ķ veg fyrir flog. Žvķ almennt er tališ aš flogveikin sjįlf hafi skašlegri įhrif en mešferšin. Žaš er langt sķšan menn fóru aš velta žvķ fyrir sér hvort tķš köst lękki flogažröskuldinn žannig aš fólki fįi enn tķšari köst. Žótt engin vissa sé fyrir žessu bendir żmislegt til žess aš svo geti veriš. Erfitt er aš greina hvort sljóleiki og sein hugsun sé af völdum stöšugra flogavirkni ķ heila, sem truflar heilastarfsemina įn žess aš valda kasti, eša vegna aukaverkana af lyfjamešferšinni. Sum flogaveikilyf geta haft įhrif į fósturžroska og žvķ er konum meš flogaveiki rįšlagt aš skipuleggja barneignir sķnar fyrirfram svo hęgt sé aš skipta um lyf žegar viš į. Langflestar konur eignast heilbrigš börn žrįtt fyrir stöšuga mešferš į mešgöngu.

Efst į sķšu

Hvaša žżšingu hefur męling į blóšžéttni lyfjanna?
Ķ fyrsta lagi gefa slķkar męlingar įkvešna hugmynd um žaš hvernig sjśklingur heldur lyfjamešferšina og žęr geta gefiš vķsbendingar um skammtastęrš. Ķ öšru lagi gefur mjög hį blóšžéttni skżringar į eitureinkennum. Męlingarnar eru žó ekki algildur męlikvarši į įhrif lyfjanna. Sumir svara litlum lyfjaskömmtum en ašrir ekki. Sum lyfjanna hafa įhrif į blóšiš og lifrastarfsemi, og žess vegna žarf aš fį blóšprufu 1-2svar sinnum į įri til aš fylgjast meš og fyrirbyggja vandręši.

 
Um samtökin Fréttir Um flogaveiki Hafa samband
| Lauf Félag flogaveikra | Sími 551 4570 | lauf@vortex.is | Netvistun - Heimasíðugerð, hugbúnaðarlausnir og hönnun